Cholesterolis (1 dalis)

© Nuotr. kopijuota iš www.achieveclinical.com

Faktai ir mitai

Žmonės jau žino, kad didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali būti arterijų užsikimšimo priežastis. Kai užsikemša arterija, tiekianti kraują į širdį, gali ištikti širdies priepuolis, o jeigu užsikemša arterija, tiekianti kraują į smegenis, ištinka insultas.

Maistinio cholesterolio yra tik gyvulinės kilmės produktuose. Organizmui nereikia šio cholesterolio, nes jis pats gali jo pasigaminti, bet visi žmonės (išskyrus vegetarus, kurie nevalgo gyvulinės kilmės produktų) suvartoja jo įvairius kiekius. Daugelis veiksnių – mankštinimasis, genetika, lytis ir kiti mitybos komponentai – nulemia, kaip organizmas įsisavina maistinį cholesterolį.

Viduržemio jūros regiono dieta

Nuo 1950 m. gydytojai žino, kad vadinamoji Viduržemio jūros dieta mažina ankstyvos mirties riziką. Pirmasis tyrimas parodė, kad širdies ligų dažnumą galima nuspėti pagal cholesterolio kiekį: sočiųjų riebalų vartojimas didina riziką, o mononesočiųjų (daugiausia – alyvuogių aliejaus) – mažina širdies ligų ir vėžio riziką.
Šiuo tyrimu nustatyta, kad Graikijos Kretos saloje ankstyvo mirtingumo lygis žemiausias. Kretos gyventojai vartoja labai mažai mėsos, daug vaisių ir daržovių, saikingą kiekį žuvies bei raudono vyno ir labai daug alyvuogių aliejaus. Didelę mitybos dalį sudaro duona (dažniausiai – neskaidytų grūdų). Pirmasis klinikinis įrodymas Vakarų Europoje, leidžiantis teigti, kad Viduržemio jūros regiono mityba turi privalumų, buvo gautas 1994 m., kai prancūzų gydytojas Seržas Reno (Serge Renaud) pradėjo tirti, kas nutiks infarktą patyrusiems pacientams, jeigu jie laikysis šios dietos. Pacientai buvo raginami daugiau valgyti vaisių, daržovių ir žuvies, mažiau raudonos mėsos, o sviestą pakeisti margarinu, papildytu alfa linoleno rūgštimi. Tai buvo padaryta dėl to, kad Kretos salos gyventojai vartoja daug graikinių riešutų, alyvuogių aliejaus ir daržovių, vadinamų portulakomis; juose visuose yra daug alfa linoleno rūgšties, kuri manoma, apsaugo nuo širdies ligų. Rezultatų ilgai laukti nereikėjo. Praėjus tik 2 metams, tiriamos grupės mirtingumo lygis sumažėjo 70 proc.!